atkvarkti

2 atkvar̃kti, -ia, àtkvarkė 1. tr. atbrizginti: Atakvarkei šaravajus, vaikščiodamas in mane (d.) Tvr. 2. refl. tr. OG394, Dsn apsipurvinti, apsitaškyti, sušlapti: Eidamas per purvyną, visas kelnes atsikvarkiau Ad. 3. refl. apsileisti, būti nešvariam: Šeiminykė tep nešioja, kad labiau atsikvar̃kti negalima Švnč. Ne dyvai, kad šitoji boba atsikvar̃kusi: jau ji turi aštuonias dešimtis metų Ml. \ kvarkti; apsikvarkti; atkvarkti